Lanzarotė – vulkaninės kilmės ir nuostabių kraštovaizdžių sala. Kanarų salynui priklausanti Ispanijos sala,  įsikūrusi Atlanto vandenyne. Čia smagu ilsėtis, keliauti ir pramogauti. Įdomu tai, kad daugelis įsivaizduodami Lanzarote klaidingai piešia jos peizažą. Ši sala stebina plynais sutrūkinėjusio smėlio laukais, ugnikalnių kateriais bei uolienų kalvomis, kurios kartais leidžia pasijusti tarsi dykumoje. Mėnulį primenantis kraštovaizdis ir yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris kartą apsilankius šioje saloje skatina vėl sugrįžti.  Net keista, kad nedidelėje teritorijoje gali būti tiek daug skirtingų gamtos stebuklų. Man ši sala paliko labai didelį įspūdį. 

Labai verta pasižvalgyti po salą. Vargu, ar kur galima rasti kitą tokią vietą, kur žmogus taip priartėtų prie vulkaninės gamtos ir ugnikalnių, kaip Timanfaya nacionaliniame parke. Dėl šios priežasties Lanzarotės sala, kurioje įsikūręs šis nacionalinis parkas, ir išgarsėjo pasaulyje.

1730 – 1736 m. čia vyko galingiausi pasaulio istorijoje žinomi ugnikalnių išsiveržimai, paliko prisiminimą – kelių metrų lavos sluoksnį, uždengusį net ketvirtadalį salos paviršiaus, sunaikinusį derlingą žemę. Timanfaya regione lava šiandien vis dar glūdi po žeme. Duomenys rodo, kad vos kelių centimetrų gylyje temperatūra čia siekia 100 laipsnių, o 6 metrų gylyje – daugiau nei 400 laipsnių. Būtent dėl šios priežasties savarankiškai vaikščioti po parką – griežtai draudžiama. Tačiau, norėdami apžiūrėti Mėnulio peizažus, galite tai padaryti, įvairiais būdais, manau tinkama ras sau kiekvienas: 

– Kelionė kupranugariais po pelenų laukus ir uolas su vedliu;

– Ekskursija autobusu į Ruta de los Volcanes;

– Orientacinis žygis pėsčiomis po nacionalinį parką su gidu.

 

Dar viena pramoga šiame nacionaliniame parke – El Diablo restoranas, siūlantis Kanarų salų virtuvės patiekalus, gaminamus naudojant geoterminį šildymą: kepimo grotelės uždedamos virš didelės skylės žemėje iš kurios veržiasi toks karštis, kad įmanoma iškepti net viščiuką. Jeigu norite paragauti taip paruoštų tradicinių patiekalų, patartina atvykti anksti, kadangi virtuvė užsidaro 15 valandą.

Kaktusų sodas – turbūt pati populiariausia vieta Lanzarotės saloje. Šioje vietoje galima pamatyti tikrą kaktusų muziejų po atviru dangumi. Šiame sode galima rasti daugiau nei 10 000 šių augaliukų, o tuo pačiu daugiau nei 1 000 visiškai skirtingų kaktusų rūšių. Sodas įrengtas prie specialių uolienų, o vietoj žemių ar smėlio viskas bus padengta pelenais iš kraterio.

Žaliasis urvas yra dar viena vieta, kurią rekomenduojame aplankyti kuomet atvykstate į šią salą. Urvas formavosi, kuomet ugnikalnis daugiau nei prieš 3 000 metų „paleido“ lavos tėkmes. Tai vienas ilgiausių urvų, kurį suformavo ugnikalnis ir toks gamtos stebuklas dažniausiai patraukia smalsių turistų dėmesį. Urvo atstumas tikrai įspūdingas – 6 km virš jūros lygio ir dar porą žemiau jūros lygio. Tai rodo, kad keliavimas juo nebus monotoniškas, nors dėl labai didelės erdvės galite būti ramūs – nesijausite nemaloniai.

Vynuogynai šioje saloje skiriasi nuo tų, kuriuos esame įpratę matyti, kad ir Prancūzijoje. Čia neišvysite žaliuojančių plantacijų, kadangi auginama rūšis dažniausiai iš pirmo žvilgsnio atrodo nugeibusi nuo karštų saulės spindulių. Visgi, vaisius veda puikiai. Didžiausias vynuogynas apima net 52 kvadratinius kilometrus ir ši įspūdinga plantacija yra įrašyta į Pasaulio Unesco sąrašą. Netoli vynuogynų galima rasti ir XVIII amžiuje pastatyti San Jose pilį. Anksčiau joje vykdavo įvairiausi baliai, vėliau ji tapo kalėjimu belaisviams, o šiuo metu veikia galerija, kuri leidžia susipažinti su Lanzarote salos istorija. Jei architektūriniai objektai jus domina, tokiu atveju verta nukeliauti ir į XVI amžiuje statytą San Gabriel pilį, kur šiuo metu veikia archeologijos muziejus.